Morgano Walleno „7 vasaros“ yra aštrus praeities meilės ir laiko bėgimo apmąstymas. Daina atspindi nostalgijos esmę, nes Wallenas prisimena santykius, kurie nutrūko prieš septynerius metus. Dainos tekstai piešia ryškų jaunatviškos meilės paveikslą, užpildytą nerūpestingomis akimirkomis prie upės, gurkšnojant gėrimus ir svajojant apie bendrą ateitį. Tačiau laikui bėgant pora pasuko skirtingais keliais, o Wallenui kyla klausimas, ar jo buvęs mylimasis kada nors pagalvos apie jų laiką kartu.
Dainos pasakojimas yra turtingas vaizdų ir emocijų, išryškinantis praeities ir dabarties kontrastą. Wallenas aprašo dabartinį savo buvusio partnerio gyvenimą, galbūt vedusį ir turintį vaikų, gyvenantį dideliame baltame name ir leidžiantį didžiuotis savo šeima. Priešingai, Walleno gyvenimas išliko gana nepakitęs, jis vis dar gyveno su tais pačiais draugais ir gyvena netoli tos vietos, kur užaugo. Šis sugretinimas pabrėžia skirtingus jų gyvenimo kelius ir nuolatinį klausimą, kas galėjo būti.
„7 vasaros“ taip pat gilinasi į apgailestavimo ir savistabos temas. Wallenas abejoja, ar jų jaunatviška meilė buvo tikra, ar tiesiog jų naivumo vaisius. Kartojama eilutė: „Ar mes buvome kvaili, ar tiesiog jaunesni, kas žino?“ apima šį neapibrėžtumą. Melancholišką dainos atspalvį dar labiau sustiprina Walleno klausimas, ar jo buvusi partnerė kada nors jaučia liūdesį ar nostalgiją, kai geria ir galvoja apie jų bendrą praeitį. Šis introspektyvus klausinėjimas prideda dainai gilumo, todėl ją gali prilygti visi, kurie yra patyrę karčiai saldų prisiminimų apie prarastą meilę prigimtį.