Žodžiai liejasi kaip nesibaigiantis lietus į popierinį puodelį,
Jie slysta, kol praeina, jie nuslysta per visatą
Liūdesio balos, džiaugsmo bangos sklinda per mano atvirą protą,
Mane valdanti ir glamonėjanti.
Jai guru de va om
Niekas nepakeis mano pasaulio,
Niekas nepakeis mano pasaulio.
Sudužusios šviesos vaizdai, kurie šoka prieš mane kaip milijonas akių,
Tai mane šaukia ir toliau visoje visatoje,
Mintys vingiuoja kaip neramus vėjas laiškų dėžutės viduje
Eidami savo keliu, aklai sukkitės
Visoje visatoje
Jai guru de va om
Niekas nepakeis mano pasaulio,
Niekas nepakeis mano pasaulio.
Skamba žemės atspalvių juoko garsai
Savo atviromis pažiūromis, kurstančiomis ir kviečiančiomis
Neribota nemirtinga meilė, kuri šviečia aplink mane kaip a
Milijonai saulių, tai mane šaukia ir toliau
Visoje visatoje
Jai guru de va om
Niekas nepakeis mano pasaulio,
Niekas nepakeis mano pasaulio.