Ką dabar tavo rankos apgaudinės?
Kam dabar meluos tavo lūpos?
Kam tu dabar pasakysi, kad tave myliu?
Ir tada tylėdamas atiduosi jam savo kūną
Sustabdysite laiką ant pagalvės
Vien tavo žvilgsnyje praeis tūkstantis valandų
Gyvenimas egzistuos tave mylėdamas
Kas dabar?
O kas tau rašys eilėraščius ir laiškus?
O kas tau pasakys savo baimes ir klaidas?
Kam leisi užmigti ant nugaros?
Ir tada tu tylėdamas pasakysi jam, kad tave myliu
Sustabdys jo kvėpavimą ant tavo veido
Jis pasimes tavo žvilgsnyje ir tai padarys
Jis pamirš gyvenimą mylėdamas tave
Kas dabar? (O)
Kas dabar? Jei tai ne aš, žiūriu į save ir verkiu
Veidrodyje ir jaučiuosi kvaila, nelogiška
Ir tada aš įsivaizduoju, kad jūs visi atiduodate kvapą
Nuo tavo odos, tavo bučinių, tavo amžinos šypsenos ir net
Siela bučinyje siela eina bučinyje
Ir mano sieloje net bučinys, kuris galėjo būti
Kas dabar? Jei tai ne aš, žiūriu į save ir verkiu
Veidrodyje ir jaučiuosi kvaila, nelogiška
Ir tada aš įsivaizduoju, kad jūs visi atiduodate kvapą
Nuo tavo odos, tavo bučinių, tavo amžinos šypsenos ir net
Siela bučinyje siela eina bučinyje
Ir mano sieloje net bučinys, kuris galėjo būti
Oho, kas dabar?
Kam tu paliksi savo kvapą lovoje?
Kas rytoj turės prisiminimą?
Kas ramiai praleis valandas?
Ir tada tyloje jūsų kūnas norės
Laikas sustos jūsų veide
Tūkstantį valandų jis praleis prie lango, jo balsas nutrūks
Skambina tau
Kas dabar? Kas dabar?
Kas dabar? Jei tai ne aš, žiūriu į save ir verkiu
Veidrodyje ir jaučiuosi kvaila, nelogiška
Ir tada aš įsivaizduoju, kad jūs visi atiduodate kvapą
Nuo tavo odos, tavo bučinių, tavo amžinos šypsenos ir net
Siela bučinyje siela eina bučinyje
Ir mano sieloje net bučinys, kuris galėjo būti
Oi, tavo bučiniai tavo amžina šypsena ir net
Siela bučinyje bučinyje siela eina ir
Mano sieloje iki bučinio, kuris galėjo būti
O kas dabar?