Aštuoniasdešimtųjų metų gruodžio 13 d., trečią dvidešimt ketvirtą val
Gimė baltas kūdikis mėlynomis akimis, rudais plaukais
Motina su dideliu pasididžiavimu po tiek laiko
Pagaliau nusišypso iš susijaudinimo
Ji neramiai verkė, seselė klausia, kokia priežastis
Kadangi tėvas tik šešis mėnesius
Iš to nėštumo juos apleido
Jis nepaliko jokios priežasties ar pėdsakų
Vieną rytą jis išėjo ir nebegrįžo
Ir mama tos dienos nepamiršta
Kad nedėkingas vyras ją nuvylė
Aštuonių mėnesių berniukas primena savo tėvą ir jau sako, kad mama
Kyla konfliktai
O gerovės neužtenka ir niekas nenori padėti
Svarbu tik suprasti, kad jos sūnui reikia valgyti
O nuoma atsilieka dviem mėnesiais
Ateinantys pinigai nieko nepadengia
Motinos priimti sprendimai
Prostitucija paskatino ją į pažangą
Ir tas vaikas niekada nesuprato
Ką dėl jo padarė mama, nieko daugiau
vvs plunksninis svoris
Metai bėga, o gražus mamytės berniukas, mama
Gyvena kaip karalius
Jam nieko nebuvo atsisakyta. Taip, jis buvo atsidavęs viskam
Pasipūtęs ir arogantiškas jaunuolis tapo ir mano, kad yra geriausias
Pagal mamos prakaitą jis turi naują automobilį
Ir dėvi tik Armani
Tik vienas vaikystės draugas
Ir daug priešų dėl jo asmenybės
Kai užaugsi
Noriu, kad būtum teisininkas arba puikus kariškis
Nepamiršk, kad neturi tėvo
O tavo pasirinkta mergina turi tave mylėti
Aš esu tavo mama, tavo tėvas ir tavo draugas
Tai buvo tos mamos žodžiai
Tai istorija apie nepasotinamą mamą
Kuri, augindama sūnų, suklydo
Ji neklausė patarimų, sekė savo jausmais
Ir nors ji pardavė savo kūną, ji kovojo už sūnų
Motinos meilė yra begalinė
Tas vaisius įsčiose yra Dievo dovana
Kartais darome klaidų
Ir ši vargšė moteris neturėjo kito pasirinkimo
2003 metų gruodžio 16 d
Jis jau ne vaikas, jam dvidešimt treji
Motina verkia, jos sūnus pasikeitė
Jis turi blogų draugų, taip pat vartoja narkotikus
Ji davė jam patarimų, bet jis niekada neklausė mamos
Vieną dieną pareigūnai pasibeldė į duris
Ieškomas žudikas, atitinkantis jo aprašymą
Motina netikėjo ir verkdama pasakė: Mano sūnus nieko nenužudė
O iš liūdesio verkianti motina verkdama šaukė: Pasigailėk manęs, Dieve
Jai nerūpėjo įrodymai
Jos širdyje sūnus buvo nekaltas
Kol sūnus kentėjo kalėjime
Jo motina daugiau kentėjo ir mirė
Sūnus dabar apmąsto, kokia gera buvo jo mama ir kaip niekada jos nevertino
Jis kaltina save visiškai ir prisiminti, kaip ji buvo, yra Dievo bausmė