Duncano Sheiko daina „Barely Breathing“ yra aštri daina, kuri gilinasi į jau pasibaigusių santykių emocinį sumaištį. Dainos tekstai perteikia aiškumo ir rezignacijos jausmą, nes kalbėtojas pripažįsta savo situacijos beprasmiškumą. Pradžios eilutės sudaro pagrindą pasakojimui apie nusivylimą, kai kalbėtojas suprato tikrąjį jų santykių pobūdį ir emocinį svorį, kuris juos traukia žemyn. Metafora, kaip ragauti „fiziologinį tirpalą“, kai bučiuojasi kieno nors ašaros, rodo gilų intymumą, tačiau tokį, kuris yra nuspalvintas liūdesio ir galbūt išdavystės jausmo.
Choras su pasikartojančiomis eilėmis „Kadangi aš vos kvėpuoju / ir nerandu oro“ apima dusinantį jausmą, kai esu įstrigęs nežinioje, negalintis visiškai atsiriboti nuo to, kuris nebeatsisako savo jausmų. Kalbėtojas supranta, kad apgaudinėja save įsivaizduodamas, kad kitam žmogui rūpi, tačiau vis tiek sunku judėti toliau, kaip rodo eilutė „Bet aš vis tiek galvoju“. Šis vidinis konfliktas yra dainos esmė, išryškinanti sunkumą paleisti, net kai žinai, kad tai sveikesnis pasirinkimas.
Dainos tiltas įveda netikrumo dėl kito žmogaus ketinimų jausmą („Tavo besikeičiantis mąstymas / Ar tai draugas ar priešas?“), o tai dar labiau apsunkina kalbėtojo gebėjimą rasti uždarumą. Vilties ir nevilties svyravimai yra dažna išsiskyrimo dainų tema, o šeiko daina „Barely Breathing“ apima šį emocingą kalnelį su neapdorotu nuoširdumu, kuris skamba visiems, patyrusiems panašų širdies skausmą. Nuolatinis dainos populiarumas liudija, kad jos tekstai yra santykinai ir šeiko jausmingas pristatymas.