SZA „Broken Clocks“ yra aštrus atspindys apie bėgantį laiką, kasdienio gyvenimo šlykštumą ir asmeninės laisvės siekį. Dainos žodžiai piešia vaizdą apie žmogų, kuris bėga nuo savo praeities ir su ja susijusių lūkesčių, kuriuos simbolizuoja „dienos darbas“ ir „stripto klubas“ – vietos, vaizduojančios rutiną ir galbūt išnaudojimą. SZA pareiškimas „niekada negrįžti“ yra galingas jos pasiryžimo judėti į priekį ir jos nesustabdyti ankstesnės patirties ar visuomenės spaudimo patvirtinimas.
Choras su pasikartojančiomis eilėmis apie „sugedusius laikrodžius“ ir „degančią dienos šviesą“ rodo amžinumo jausmą ir bandymo laikytis įprastų tvarkaraščių ar normų beprasmiškumą. Atrodo, kad SZA apima gyvenimą, nugyventą pagal savo sąlygas, kai pripažįstami laiko apribojimai, bet neleidžiama diktuoti jos veiksmų. Visoje dainoje kartojama frazė „vis dar myliu“, nepaisant chaoso ir gyvenimo spaudimo, gali reikšti nuolatinį meilės sau jausmą arba meilę kitiems. Tai priminimas, kad už šurmulio ir poreikio išgyventi slypi ilgalaikė meilės ir žmogiškumo šerdis.
Daina taip pat paliečia atminties ir suvokimo temas. Eilutės „Viskas, ką turiu, gabalai ir puslapiai / Daug kalbu, atsiprašau, aš išblyškęs / Galvok, kad pamiršau, tu mane myli“ rodo fragmentišką praeities santykių prisiminimą ir atitrūkimo nuo kitų jausmą. „Tu myli mane“ kartojimas dainos pabaigoje gali būti interpretuojamas kaip patikinimas, kurio ieškoma iš kitų, arba mantra, primenanti apie jų vertę susidūrus su sunkumais ir nenumaldomai bėgantį laiką.