Autobusų stotelė, šlapia diena, ji ten, sakau
Prašau, pasidalink mano skėčiu
Autobuso stotelė, autobusas važiuoja, ji lieka, meilė auga
Po mano skėčiu
Visą tą vasarą mėgavomės
Vėjas ir lietus, ir šviesa
Tas skėtis, mes jį panaudojome
Iki rugpjūčio ji buvo mano
Kiekvieną rytą matydavau ją laukiančią stotelėje
Kartais ji apsipirkdavo ir parodydavo man, ką nusipirko
Visi žmonės žiūrėjo taip, lyg abu būtume visai pamišę
Kada nors mano ir jos vardas bus toks pat
Taip viskas ir prasidėjo
Kvaila, bet tai tiesa
Aš galvoju apie mielą romantiką
Prasideda eilėje
Atėjo saulė, ledas tirpo
Dabar nebėra prieglobsčio
Malonu pagalvoti, kad tas skėtis
Privedė mane prie priesaikos
Kiekvieną rytą matydavau ją laukiančią stotelėje
Kartais ji apsipirkdavo ir parodydavo man, ką nusipirko
Visi žmonės spoksojo taip, lyg abu būtume visai pamišę
Kada nors mano ir jos vardas bus toks pat
Autobusų stotelė, šlapia diena, ji ten, sakau
Prašau, pasidalink mano skėčiu
Autobuso stotelė, autobusas važiuoja, ji lieka, meilė auga
Po mano skėčiu
Visą tą vasarą mėgavomės
Vėjas ir lietus, ir šviesa
Tas skėtis, mes jį panaudojome
Iki rugpjūčio ji buvo mano