Lanos Del Rey „Karmen“ yra aštrus jaunos moters, pakliuvusios į destruktyvų šlovės ir dirbtinumo ratą, atvaizdas. Dainos žodžiai piešia ryškų Carmen paveikslą – personažą, kuris įkūnija ir žavesį, ir tamsą, nugyvento visuomenės akyse. Del Rey pasakojime gausu metaforų ir kultūrinių nuorodų, sukuriant sudėtingą charakterio studiją pagal muziką.
Daina prasideda Carmen, kaip asmenybe, kuri apgaudinėja save aukščiausios klasės alkoholiniais gėrimais, aprašymu, o tai rodo paviršutiniškos prabangos gyvenimą, slepiantį gilesnes problemas. Pasikartojančios eilutės „Tu nenori būti kaip aš“ ir „Aš mirštu“, aš mirštu“ yra persekiojantis atgarsis, o Carmen įspėja kitus vengti savo gyvenimo būdo, net jei ji yra įstrigusi. Jos išorinio žavesio ir vidinio sunykimo, kurį ji patiria, sugretinimas yra pagrindinė dainos tema. Del Rey savo muzikoje dažnai nagrinėja šlovės, jaunystės ir amerikietiškos svajonės temas, o „Carmen“ nėra išimtis, kritikuodama, kaip visuomenė puošia save naikinantį elgesį, ypač jaunų moterų atžvilgiu.
Muzikiniu požiūriu „Carmen“ atspindi išskirtinį Del Rey stilių, kuris sujungia kinematografines stygas su hiphopo paveiktu ritmu, sukuriant melancholišką, bet svajingą garso peizažą. Prancūziškas dialogas dainos pabaigoje prideda romantiškos tragedijos elemento, pabrėžiantis veikėjos meilės troškimą ir pastangas, kurias ji stengsis ją išlaikyti. Del Rey vartojamas terminas „baltasis žaibas“ galėtų būti trumpalaikio ir pavojingo Carmen gyvenimo metafora, taip pat nuoroda į „moonshine“ – neteisėtai gaminamą stipriai atsparų alkoholį, dar labiau simbolizuojantį neteisėtą veikėjo gyvenimo būdą. Apskritai, „Karmen“ yra tragiška baladė, atspindinti gyvenimo, kuriam ir pavydėti, ir gailėtis, dvilypumą, nušviečiant dažnai nematomas kovas, kurios gali lydėti žavingą gyvenimą.