Jameso Arthuro „Automobilio išorė“ yra aštri baladė, kuri gilinasi į emocinę sumaištį, kai dėl keliaujančio gyvenimo būdo reikia palikti mylimą žmogų. Dainoje užfiksuota profesinių įsipareigojimų ir asmeninių troškimų kovos esmė – tema, kuri atsiliepia daugeliui, patyrusių skausmą dėl išsiskyrimo su jiems rūpimu žmogumi. Nuoširdūs Artūro žodžiai ir jausmingas pristatymas sustiprina dainos emocinį poveikį, todėl ji yra jaudinantis himnas tiems, kurie blaškosi tarp dviejų pasaulių.
„Automobilio išorėje“ tekstai piešia ryškų pasikartojančio išvykimo ciklo, kurį išgyvena pasakotojas, vaizdą. Įžanginės eilutės „Kraunuosi lagaminus / ko neišpakavau paskutinį kartą“ iš karto sukūrė trumpalaikio gyvenimo sceną, kai pagrindinis veikėjas patenka į išėjimo kilpą, niekuomet tikrai nenusigyvenęs. Paminėjus „Addison Lee“, kuri yra privati nuomojama taksi paslauga, įsikūrusi Londone, daina yra specifinė tikrovė, pabrėžiant atlikėjo britų šaknis ir šiuolaikinį pasakojimo kontekstą. Pasikartojantis susilaikymas „Bet automobilis lauke / Bet aš nenoriu eiti šį vakarą“, pabrėžia nenorą išvykti ir troškimą likti su mylimu žmogumi.
Daina taip pat paliečia atstumo temą ir jos keliamus iššūkius santykiams. Eilutė „Pavargau mylėti iš toli / Ir niekada nebūti ten, kur esi“ apima fizinio artumo ilgesį, kurį dažnai sukompromituoja karjeros, reikalaujančios keliauti, reikalavimai. Artūro vartojama paprasta, bet įtaigi kalba, pvz., „Uždaryk langus, užrakink duris / Nebenoriu tavęs palikti“, perteikia gilų įsipareigojimo jausmą ir norą pirmenybę teikti santykiams, o ne visa kita. Iš esmės „Automobilio išorė“ yra švelni meilės ir aukų, kurias norisi paaukoti, išraiška, kad įveiktų atstumo ir laiko barjerus.