Čia, kur šviečia jūra
o vėjas kaukia,
senoje terasoje
šalia Sorento įlankos,
vyras apkabina merginą
po ašarų,
paskui išsivalo gerklę
ir tęsia dainą:
Aš tave labai myliu
labai, labai, žinai;
tai jau grandinė
kuris šildo kraują venose,
žinai...
deftones 7 žodžių žodžiai
Jis pamatė šviesas jūroje,
pagalvojau apie naktis Amerikoje,
bet jie buvo tik žvejų lempos
ir baltas plovimas atgal.
Muzikoje jis jautė skausmą
ir atsistojo nuo p iano,
bet kai pamatė mėnulį
išnyra iš debesies,
mirtis jam taip pat atrodė mielesnė.
Jis pažvelgė merginai į akis,
tos akys žalios kaip jūra.
Tada staiga nukrito ašara
ir jis patikėjo, kad skęsta.
Aš tave labai myliu,
labai, labai, žinai;
tai jau grandinė
kuris šildo kraują venose,
žinai...
Operos galia,
kur kiekviena drama yra apgaulė;
su trupučiu makiažo ir su mimika
tu gali tapti kuo nors kitu.
Bet dvi akys žiūri į tave,
toks artimas ir tikras,
priversk tave pamiršti žodžius,
supainioti savo mintis,
todėl viskas tampa maža,
taip pat naktys ten Amerikoje.
Atsisuki ir matai savo gyvenimą
per baltą plovimą atgal.
Bet taip, gyvenimas baigiasi
ir jis daug apie tai negalvojo,
priešingai, jis jau jautėsi laimingas
ir tęsė savo dainą:
Aš tave labai myliu,
labai, labai, žinai;
tai jau grandinė
kuris šildo kraują venose,
žinai...
jie mane pastūmėjo smurto žodžiais