Wang Chung daina „Dance Hall Days“ yra energingas kūrinys, kuriame 9-ojo dešimtmečio dvasia atsispindi nuotaikingu tempu ir patraukliais tekstais. Daina persmelkta nostalgijos jausmo, atspindinti laiką, kai pasakotojas ir jų bendraamžiai buvo jauni, nerūpestingi ir visiškai pasinėrę į savo šokių salės laikų kultūrą. Dainos žodžiai rodo vienybės ir bendro tikėjimo tuo, kas buvo tiesa, laiką, nurodant kolektyvinę patirtį, kuri buvo prasminga ir formuojanti.
Nurodymai „paimti kūdikį už rankos“ ir užsiimti įvairiais veiksmais gali būti interpretuojami kaip šokių aikštelėje patiriamo intymumo ir ryšio metafora. Šokių salė tarnauja kaip mikrokosmosas didesniems jaunystės potyriams, kur santykiai intensyvūs, emocijos pakilios ir kiekviena akimirka yra reikšminga. Brangakmenių, tokių kaip ametistas ir safyrai, naudojimas dainų tekstuose gali simbolizuoti šių akimirkų ir santykių vertę bei grožį, taip pat ilgalaikį jų poveikį dalyvaujantiems asmenims.
Daina taip pat paliečia abipusės priklausomybės temą, kaip pabrėžiama eilutėse „Ir tau jos reikia, ir jai reikia tavęs“. Ši tarpusavio priklausomybė gali atspindėti platesnį žmonių poreikį užmegzti ryšį ir tai, kaip bendra patirtis, kaip ir šokių salėje, gali sukurti ryšius, kurie yra būtini ir palaikomi. Apskritai „Šokių salės dienos“ – tai jaunystės, ryšio ir nesenstančios muzikos bei šokio, kaip vienijančių jėgų, prigimties šventė.