Joano Sebastiano „Diséñame“ yra nuoširdi baladė, kurioje gilinamasi į meilės, savęs transformacijos ir atsidavimo temas. Dainos pavadinimas, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia „Design Me“, apima dainininko prašymą tapti idealiu partneriu mylimam žmogui. Dainos tekstai išreiškia gilų norą keistis ir prisitaikyti dėl mylimojo, išryškina gilų įsipareigojimo lygį ir norą išpildyti kito svajones ir lūkesčius.
Daina prasideda pripažinimu, kad dainininkas galbūt nėra tobulas žmogus, apie kurį svajojo jo mylimasis, tačiau jis siūlo save kaip drobę, pasiruošusią tapti jos idealu. Šis savo esmės atidavimas vardan meilės yra romantiškas ir jaudinantis, o tai rodo, kad meilė gali įkvėpti mus tapti geresnėmis savęs versijomis. Pasikartojantis choras „Diséñame“ pabrėžia dainininko atvirumą transformacijai, nesvarbu, ar tai būtų fizinė ar emocinė korekcija, siekiant harmoningų santykių.
Visoje dainoje metaforos, tokios kaip „acórtame o alárgame las alas“ (sutrumpinkite arba pailginkite mano sparnus), iliustruoja dainininko pasirengimą koreguoti savo siekius ir laisves, kad jis būtų sinchronizuotas su savo partneriu. Dainoje minimas altorius simbolizuoja sakralią garbinimo erdvę, parodydamas, kad dainininkas savo meilę vertina didžiausią pagarbą. Dainos tekstai perteikia žinią, kad tikroje meilėje žmogus nori aukotis ir keistis ne iš įsipareigojimo, o iš tikro noro suteikti mylimajam džiaugsmą ir pasitenkinimą.