Kaimenėje buvo šimtas avių
Buvo šimtas avių, kuriomis rūpinosi meilužis
Bet per vieną popietę, kai suskaičiavau juos visus
Vieno jam trūko, vieno trūko ir liūdna, verkė
Devyniasdešimt devyni liko avigalyje
Ir per kalnus jos ieškoti, jis nuėjo
Jis rado ją dejuojančią, virpančią nuo šalčio
Jis patepė jos žaizdas, paėmė ją ant rankų ir į lanką, grįžo
Ta pati istorija kartojasi
Vis dar yra avių, kurios klajoja
Kurie eina per pasaulį be Dievo ir be tikėjimo
Devyniasdešimt devyni liko avigalyje
Ir per kalnus jos ieškoti, jis nuėjo
Jis rado ją dejuojančią, virpančią nuo šalčio
Jis patepė jos žaizdas, paėmė ją ant rankų ir į lanką, grįžo
grįžo