Nemėgink savęs prisiminti, brangioji
Neieškok manęs, aš tik tau pasakyta istorija
Taigi apsimeskime šiek tiek ilgiau
Nes kai mūsų nėra, viskas tęsiasi
Na, tu žiūrėjai į langą
Ir pasakė: noriu tave nuvežti prie jūros
O kai man bus geriau, padarysime viską
Turiu nustoti duoti pažadus, kurių negaliu ištesėti
Bet jei rytoj būčiau išvykęs, ar nenugrius bangos?
Ar savanaudiška, kad džiaugiuosi, kai praeiname pro besileidžiančią saulę?
Kada nors būsiu apsiniaukęs, bet tau nereikės verkti
Nes mes liūdėsime, kol aš būsiu šalia jūsų
pasakiau
Nemėgink savęs prisiminti, brangioji
Neieškok manęs, aš tik tau pasakyta istorija
Taigi apsimeskime šiek tiek ilgiau
Nes kai mūsų nėra, viskas tęsiasi
Ir aš taip bijau prie to priprasti
Visi vynmedžiai, kurie pririša jus savo kambaryje
Kada nors mes abu iš čia išvyksime
Bet kol kas aš tik atnešiu tau jūrą
Kai sutinki mane dienos šviesoje, kaip mes anksčiau
Tada pajutau tave ant savo peties ir tu nebekentėjai
Jūs pasakėte: atsiprašau, kad nerimaujate, bet neatsiprašykite
Sakiau tau mane pamiršti, bet tu pasilikai šalia, kai pasakiau
Nemėgink savęs prisiminti, brangioji
Neieškok manęs, aš tik tau pasakyta istorija
Taigi apsimeskime šiek tiek ilgiau
Ir kai mūsų nebebus, oi
Viskas tęsiasi