Vieną dieną kelyje radau gėlę
Tai atrodė išdžiūvusi ir be lapų
Jau beveik išbalęs, paskendęs atodūsyje
Nunešiau ją į savo sodą ja prižiūrėti.
Ta gėlė su miegančiais žiedlapiais
Ta, kuria šiandien rūpinuosi visa siela
Jis atgavo prarastą spalvą
Nes rado globėją palaistyti
Įdėjau šiek tiek meilės
Priglaudžiau ją savo sieloje
O žiemą tai suteikdavo jam šilumos
Kad nebūtų pažeista
Šiandien aš esu šios gėlės savininkas
Ir aš pažadėjau ja rūpintis
Kad niekas nepavogtų spalvos
Kad niekada nepaliktų
Iš tos gėlės atsirado tiek daug dalykų.
Gimė meilė, kuri jau buvo prarasta
Ir su Saulės šviesa šešėlis pasitraukė
O su šešėliu, atstumu ir užmarštimi
Įdėjau šiek tiek meilės
Priglaudžiau ją savo sieloje
O žiemą tai suteikdavo jam šilumos
Kad nebūtų pažeista
Šiandien aš esu šios gėlės savininkas
Ir aš pažadėjau ja rūpintis
Kad visada būtum šalia manęs
Kad niekada nepaliktų