Laufey daina „Goddess“ gilinasi į dichotomiją tarp atlikėjo asmenybės ir tikrojo „aš“, taip pat į nusivylimą, atsirandantį suvokus, kad kažkas myli idėją apie tave, o ne tai, kas tu iš tikrųjų esi. Dainos tekstai išreiškia menininkės nusivylimą, kad ji buvo dievinama dėl savo sceninės asmenybės, o asmeniniame gyvenime ji buvo nesuprasta ir neįvertinta. Nuoroda į buvimą „deive scenoje“ ir „žmogumi, kai esame vieni“ išryškina ryškų kontrastą tarp viešo garbinimo ir asmeninio intymumo, o tai rodo, kad menininkės susižavėjimas yra paviršutiniškas ir priklausomas nuo jos pasirodymo.
Daina taip pat paliečia amžiaus ir brandos temas, kaip rodo eilutė „Tu per senas žaisti šį žaidimą“. Tai rodo partnerio emocinio nebrandumo ir nesugebėjimo užmegzti tikrus santykius kritiką. „Afroditės“ paminėjimas yra nerealių menininko lūkesčių metafora, nes Afroditė yra graikų meilės ir grožio deivė, įkūnijanti idealą, kurio negali patenkinti joks mirtingasis. Menininkas jaučiasi sugniuždytas iki „odos ir kaulų“, kai žavesys išblėsta, atskleisdamas pažeidžiamumą ir žmogiškumą po fasadu.
Galiausiai „Deivė“ yra aštrus komentaras apie menininkų objektyvumą ir autentiško ryšio troškimą. Tai raginimas pripažinti asmenį, esantį už asmenybės, ir atmesti melagingus pasakojimus, projektuojamus viešiems asmenims. Dainos neapdorotos emocijos ir nuoširdūs žodžiai skamba visiems, kurie jautėsi nesuprasti arba susidūrė su spaudimu siekti idealizuoto įvaizdžio.