Adrianne Lenker „Pusė sugrįžimas“ – tai aštrus nostalgijos, fragmentuotų prisiminimų ir grįžimo prie savo šaknų karčiai saldaus pobūdžio tyrinėjimas. Dainos žodžiai piešia ryškų kelionės atgal į pažįstamas vietas paveikslą, kad jos būtų pasikeitusios arba sunykusios. Pasikartojanti frazė „pusė grąža“ rodo neužbaigtumo jausmą, tarsi grąža būtų tik dalinė tiek fiziškai, tiek emociškai. Šią temą pabrėžia „kryžiuotos varnos“ ir „Mineapolio minkšto balto sniego“ vaizdai, kurie sukelia dezorientacijos ir šaltumo jausmą.
Dainos aplinka keičiasi įvairiose vietose, pvz., „35 tiltas“ ir „Ilinojaus mokamas kelias“, sukuriant judėjimo ir perėjimo pojūtį. Šios vietos yra susietos su asmeniniais prisiminimais, kaip rodo tokios eilutės kaip „Medus tavo burnoje, kai davei mano vardą“ ir „Ašaros akyse, kai traukiate ją kaip grandinę“. Šie dainų tekstai siūlo saldumo ir skausmo akimirkas, apimančias sudėtingas emocijas, susijusias su praeitimi. Pakartotinai minint „negyvą veją“ ir „surūdijusias sūpynes“ dar labiau pabrėžiama nykimo ir laiko tėkmės tema.
Lenkeris naudoja vaikiškus vaizdus, pvz., „apsirengęs kaip vaikas“ ir „stumk mane aukštyn ir žemyn, nuvesk mane pasivažinėti“, dainą papildo dar vienu sluoksniu. Jame pabrėžiamas vaikystės nekaltumas ir paprastumas, smarkiai kontrastuojantis su dabartine nykimo ir praradimo tikrove. Šis sugretinimas sukuria nepaprastai gražų pasakojimą, kuris rezonuoja su kiekvienu, kuris yra patyręs karčiai saldų sugrįžimo į praeitį pobūdį. Minimalistinis dainos instrumentas ir eterinis Lenker vokalas sustiprina šį melancholijos ir apmąstymų jausmą, todėl „Half Return“ yra giliai jaudinantis kūrinys.