Skirkite laiko atleisti
Iki metų, kurių reikia
Tegul mėnesiai turi dar 30 dienų
Man reikia dar šimtmečio, užmaršties piliulės
Kažkas naudingo, kad padėtų man ištrinti
Be tavęs aš tapau juokdariu
Klounas svetainėje
Meluoju, kai sakau, kad nekenčiu tavęs
Aš, kuris atėmiau laimėtoją
Kas laimėjo meilėje
Ir tu man davei šachtą
Liepiau širdžiai tave pamiršti
Jis grubiai sušuko, kad užsičiaupčiau.
Pasitikėjau savimi kaip trapecijos dailininke ant siūlų
O paslydau dėl arogancijos, pripažįstu
Aš įsakiau savo sielai ištrinti
Kad jis tavęs nemylėjo ir juokėsi man į veidą
Išpranašautos mirties kronika
Be tavęs mano gyvenimas neveda į nieką
Klausykite žodžių
Pasakykite vaikui, kad jis neverktų
Į sodą, kuriame nėra gėlių
Tegul mėnulis kyla kartu su saule
Jei jūsų prašymai bus pateikti
Dainų neberašau
Ir aš tave pamirštu nelaikydamas pykčio
Štai mano kambaryje vienatvė
Įdedu nuotraukas be spalvų
Iš Monalisos, kurią palikote
Tai skausmo liudininkas
Nors tai mano vaizduotė
Aš matau liūdesį tavo veide
Liepiau širdžiai tave pamiršti
Jis grubiai sušuko, kad užsičiaupčiau.
Pasitikėjau savimi kaip trapecijos dailininke ant siūlų
O paslydau dėl arogancijos, pripažįstu
Aš įsakiau savo sielai ištrinti
Kad jis tavęs nemylėjo ir juokėsi man į veidą
Išpranašautos mirties kronika
Be tavęs mano gyvenimas neveda į nieką
O chichi
Koks malonus jausmas
Gerai
Nevertinau tavo meilės ir jaučiausi kaip Tarzanas
Ir visi vyrai verkia iki Supermeno
Žinau, kad žinai, kad dėl tavo meilės padaryčiau bet ką
Bet aš tave laikiau savaime suprantamu dalyku, dabar aš kabančiu ant virvės (en un hilito)
Tu išeini, o aš liksiu vienas (gijoje)
Pabudau, nebeužsimerkiu
Kabo ant sriegio be tavo meilės