Nemaniau, kad mano gyvenimas
Aš ketinau būti laimingas, aš būsiu laimingas
Kai pradėjau tuo gyventi
Mano brangus tėvas pasitraukė nuo manęs
Jis nuėjo ir paliko mane vieną
Kartu su mama turėjau kentėti
Praleidžia tūkstančius darbų
Bet niekada nevėlu, dabar aš laimingas
ir prieš išvykstant
Mano geras tėvas nupirko akordeoną
Taigi, kad mano brolis
Kada nors išmoksiu tai interpretuoti
vienas iš merginų dainų
Bet tu jau žinai
To mano mažasis brolis taip ir neišmoko
ir aš išmokau
Ir mano sieloje užaugo Vallenato
Vaikystėje pradėjau mieguisti iki vėlumos.
Nes nuo vaikystės išmokau dirbti
Turėjau vakarėlį su draugais
Kai kurie man mokėjo su meile
O kiti man davė tai, ką norėjo duoti
Pradėjau uždirbti kelis centus
Bet mano senutė neleido man ateiti
O pinigus paslėpiau kitoje kišenėje
Norėjau pasilikti kelis centus
Bet mama mokėjo manęs ieškoti
Tai mane supykdė, paliko švarų
Buvau labai jaunas ir negalėjau galvoti
Kad mano senutė, visi tie pesai
Ketinau juos išleisti maistui.
Man, jai ir mano mažiesiems broliukams
Kai tėtis norėjo išeiti
Mano tėvas nebuvo blogas
Nors vieną dieną jis mane tiesiog paliko
Ne todėl, kad aš to norėjau
Toks yra gyvenimas, tokia yra meilė
Jis įsimylėjo kitą
Ir jis paliko mano mamą, aš jo nekaltinu
Nes žmogus galvoja viena
O širdis jaučiasi visai kitaip
Jis neketino palikti savo gerų vaikų
Jam nekilo į galvą turėti kitus namus.
Tačiau nauja meilė atėjo į jo sielą ir liko
Ir tai nužudė mano svajones vėl įkrauti
Nes kai buvau mažas
Visada matydavau jį atvažiuojantį iš darbo
Ir bėgo kaip pamišęs
Ieškau savo brangaus senolio
Išskėstomis rankomis laukdavau
Tos gražios akimirkos dingo
Jie dingo, jie niekada negrįš
Po pietų laukdavau savo senuko
Jau temsta ir jis nepasirodė
Aš nebeištvėriau ir pradėjau verkti
Todėl klausiu visų tėvų
Neleiskite savo vaikams taip palikti
Nes tai labai didelė kančia
Sakau tau, nes tuo gyvenau
Ir staiga Dievas gali nubausti
Tėvams, kurie taip elgiasi