Norėčiau, kad nebūčiau

Įdomu kaip
Kaip taip gali būti
Po mano krūtine gyvena dvi sielos?
klajoju toliau
Per sniegą
Ir ugnies audra

Norėčiau, kad nebijočiau
Užkeiktas slėnis
Norėčiau, kad nebūčiau nesėkminga
Kad niekam nereikia



Proto gelmėse esu pasiklydęs ir uždarytas
Klausimas graužia mano šerdį; Negaliu paneigti
Ar aš esu tik iliuzija, vaiduoklis minioje?
O gal aš nešu garsiai rėkiančią sielą?

Norėčiau, kad balsai mano galvoje sustabdytų jų skardžius liežuvius
Tik akimirką, kad galėčiau įkvėpti gryno oro
Akimirkai, kad galėčiau nustoti grimzti į neviltį
Aš esu išdavikas savo akivaizdoje



Vergas lervos, kuri ėda mano sielą
Prašau kalnų suvartoti mane kaip visumą
Kiek ilgai būsiu įgautas šiame labirinte su kruša?



Įdomu kaip
Kaip taip gali būti
Po mano krūtine gyvena dvi sielos?
klajoju toliau
Per sniegą
Ir ugnies audra

Norėčiau, kad nebijočiau
Užkeiktas slėnis
Norėčiau, kad nebūčiau nesėkminga
Kad niekam nereikia
Kad niekam nereikia
Kad niekam nereikia