Ką turi tavo dvasia?
Kad kai jis mane paliečia, man dreba
Koks tavo buvimas?
Kad manifestuodamas turiu dainuoti
Tiesiog aš tokia maža, kad kai mane paliečiate
Jaučiu, kad nualpsiu
Tai yra Tavo buvimas
Žemėje nėra su kuo palyginti
Negaliu nei žiūrėti į tave, nei liesti
Laikas neatėjo
Ir kartais iš nekantrumo pagalvoju, kad Tavęs čia nebėra
Bet aš grįžtu ir jaučiu tave
Ir kai paliesi mane savo šventąja dvasia
Aš verkiu, dainuoju ir drebu
Ir kai paliesi mane savo šventąja dvasia
Aš verkiu, dainuoju ir drebu
Kas yra tavyje, ką tu man jauti?
Aš nežinau, kaip tu mane myli
Kokia paslaptis egzistuoja?
Kad tu mano sunkų išbandymą paversi ramybe
Žinau, kad Tavo akivaizdoje visa žemė dreba
Ir mano siela taip pat dreba
Bet ką turi tavo dvasia?
Kad kai ateina mano eilė, tai man teikia laimės
Negaliu nei žiūrėti į tave, nei liesti
Laikas neatėjo
Ir kartais iš nekantrumo pagalvoju, kad Tavęs čia nebėra
Bet aš grįžtu ir jaučiu tave
Ir kai paliesi mane savo šventąja dvasia
Aš verkiu, dainuoju ir drebu
Ir kai paliesi mane savo šventąja dvasia
Aš verkiu, dainuoju ir drebu
Viešpatie, ačiū tau, nes tu esi tikras Dievas
Tu esi tikras Dievas
Ir niekas neprilygsta tavo meilei
mano dievas
Ir kai paliesi mane savo šventąja dvasia
Aš verkiu, dainuoju ir drebu