Jei galėčiau nužudyti žodį ir žiūrėti, kaip jis miršta
Niekada nenunuodyčiau, atsisveikink
Apgailestauju, kai pajutau, kad turiu nervų
Taip, baimę sumuščiau į smėlio krūvą
Užspringti vienišas plikomis rankomis
Aš pakabinčiau neapykantą, kad jos nebūtų girdima
Jei tik galėčiau nužudyti žodį
Aš atsiimčiau sugedimą atgal
Ir sudaužyk širdį, stovėk ir juokiesi
Tiesiai jam į veidą šaudant į paukštį
Aš nusiminčiau jos vietoje
Iš gėdos išspausčiau gyvybę
Paguldykite po šešiomis pėdomis šalto purvo
Jei galėčiau nužudyti tik žodį
Jei tik galėčiau nužudyti žodį
Duok lazdas, duok akmenis
Lenk mano kūną, sulaužyk kaulus
Naudokite lazdeles ir meškerę, kad paverstumėte mane juoda ir mėlyna
Nes tu negali neišgirsti, negali nepasakyti
Bet jei tektų keistis nuo manęs
Melą ir neapykantą paversčiau meile ir tiesa
Jei galėčiau nužudyti tik žodį
Išmuščiau pagundos dantis
Aš nutraukčiau blogį, leisk jam kraujuoti
Tada užsidegk nedorai, stovėk ir žiūrėk, kaip dega
Priimčiau ydą ir niekšybę
Pririškite juos ten priešiškai
Pakabinkite juos aukštai ir palikite paukščiams
Jei galėčiau nužudyti tik žodį
Taigi duok man lazdas, duok akmenis
Lenk mano kūną, sulaužyk kaulus
Naudokite lazdeles ir meškerę, kad paverstumėte mane juoda ir mėlyna
Nes tu negali neišgirsti, negali nepasakyti
Bet jei tektų keistis nuo manęs
Melą ir neapykantą paversčiau meile ir tiesa
Jei tik galėčiau nužudyti žodį
Jei galėčiau nužudyti tik žodį