Kad žinočiau, kodėl aš verkiu kiekvieną kartą, kai matau saulėlydį
Kad žinočiau, kodėl šypsausi viskam, ko negaliu pamiršti
Kad sužinočiau, kodėl mano širdis gali susitvarkyti šiek tiek laiko
Kad pažintum mane, turėtum pažinti mano draugą
Negaliu nesvajoti, kai išgirstu artėjant traukinį
Negaliu nesijuokti, kai vėl pamesiu raktus
Jei reikėtų suskaičiuoti mano keistenybes, jų būtų keliolika
Kad pažintum mane, turėtum pažinti mano draugą
Jei kada nors matėte danguje šviečiančius fejerverkus
Tada žinotumėte, kaip greitai laikas bėga akies mirksniu
O, ir yra paslėptas lobis, kurį išsinešite su savimi
Jei kada nors mylėjai ką nors ir jis turėjo išvykti per anksti
Kad žinočiau, už ką iškeisčiau dar vieną dieną, kad juos turėčiau
Kad žinočiau, ko reikia, kad gyvenčiau be jų
Galėčiau papasakoti visas smulkmenas, kas aš esu
Bet vėlgi, kad pažintum mane, turėtum pažinti mano draugą
Jei kada nors girdėjote paukštį giedant vidury nakties
Tada jūs žinotumėte, kad dangus laukia jūsų netikėtumo
O ir kuo labiau ką nors myli, tuo daugiau turi prarasti
Bet kai jie palieka šį pasaulį, jie palieka ant jūsų pirštų atspaudus
Kad žinočiau, kodėl aš vis peržengiu ribą
Kad žinočiau, kodėl kiekvieną dieną gyvenu taip, lyg tai būtų pabaiga
Kad žinočiau, kodėl esu dėkingas kiekvieną minutę
Kad pažintum mane, turėtum pažinti mano draugą
Kad pažintum mane, turėtum pažinti mano draugą