Toño Rosario „Kulikitaka“ yra gyvybinga Dominikos tapatybės ir džiaugsmingos muzikos dvasios šventė. Daina prasideda pasididžiavimu atlikėjo dominikoniškomis šaknimis, pabrėžiant tvirtą ryšį su tėvyne ir jos kultūriniu paveldu. Dainos žodžiai išreiškia gilų dėkingumą už Dominikos Respublikos grožį ir malonę, kuri laikoma Dievo dovana. Šis atidarymas paruošia sceną dainai, kuri yra ne tik apie ritmą ir šokį, bet ir apie nacionalinį pasididžiavimą bei savo kilmės prisiminimo svarbą.
Didžiąją dainos dalį sudaro patrauklios, nesąmoningos frazės, pvz., „Kulikitakatí, kulikitakatá“ ir „Sakalakatikitakatiki“, kurios sukurtos taip, kad būtų žaismingos ir įtraukiančios. Šios frazės neturi tiesioginio vertimo, tačiau yra skirtos sukelti užkrečiamus merengue ir kitų Karibų jūros muzikos stilių ritmus. Šių garsų kartojimas sukuria nenugalimą potraukį šokti, o tai yra pagrindinis daugelio Dominikos socialinių susibūrimų elementas. Žodžiai „machúcalo“ ir „ta“ cruzao“ yra šnekamosios kalbos posakiai, kurie gali būti interpretuojami kaip „susmulkinti“ arba „įsitraukti“, skatinantys klausytojus pasinerti į muziką ir šokti atsisakius.
Dainos žodžių paprastumą užgožia energingas ritmas ir kultūrinė reikšmė. „Kulikitaka“ nėra tik daina; tai dominikonų kultūros reprezentacija, raginimas švęsti gyvenimą entuziastingai ir priminimas gerbti savo paveldą. Toño Rosario, žinomas dėl savo merengue hitų, sėkmingai kuria kūrinį, kuris skamba įvairaus amžiaus žmonėms, kviečiant juos prisijungti prie kolektyvinės džiaugsmo ir kultūrinio pasididžiavimo išraiškos.