TV Girl daina „Loving Machine“ pristato pasakojimą apie moterį, vardu Maddie Klein, ir jos santykius su „mylinčia mašina“, kuri, atrodo, yra roboto ar dirbtinio draugo metafora. Dainos tekstai piešia futuristinio scenarijaus vaizdą, kai į žmones panašios mašinos gali tarnauti kaip partneriai, suteikdami draugystės įspūdį be žmonių santykių sudėtingumo ir nenuspėjamumo.
Dainos tonas yra ir įnoringas, ir melancholiškas, išryškinantis kompromisus, atsirandančius dėl tokios tobulos, kontroliuojamos meilės formos. Maddie Klein „meilės mašina“ yra patikima ir patikima, niekada nepaliekanti jos pusės, tačiau jai trūksta gebėjimo išpildyti tam tikrus žmogiškus troškimus, pavyzdžiui, traukti plaukus „kaip jai patinka“ ar juoktis vėlai vakare. Mašinos apribojimai pabrėžia emocinį gylį ir fizinį intymumą, kurių nėra šiuose dirbtiniuose santykiuose. Nepaisant šių trūkumų, atrodo, kad „mylinčios mašinos“ patogumas ir nuspėjamumas nusveria tikresnio ryšio poreikį, nes Maddie gali tiesiog pakeisti mašiną, kai ji pasensta.
Daina subtiliai kritikuoja šiuolaikinius santykius ir didėjantį pasitikėjimą technologijomis siekiant patenkinti emocinius poreikius. Tai rodo, kad nors technologija gali pasiūlyti saugumo ir kontrolės jausmą, ji negali atkartoti viso žmogaus emocijų ir ryšio spektro. Dainų tekstai kviečia klausytojus susimąstyti apie netobulumo vertę ir nepakeičiamą žmonių sąveikos prigimtį, net ir su jai būdinga rizika ir netikrumu.