Daina „Me And My Husband“ vaizduoja namų šeimininkės gyvenimą, kuri, nors ir nėra visiškai laiminga, išlieka ištikima savo vyrui. Dainos tekstai prasideda apmąstymu apie gyvenimo netvarumą ir užmaršties neišvengiamumą. Pagrindinė veikėja pavagia kelias akimirkas pasaulyje, bet žino, kad galiausiai viskas, ką ji matė ir patyrė, išnyks kartu su ja. Ši melancholiška įžanga suteikia toną pasakojimui apie gyvenimą, skirtą santykiams, kurie yra jos egzistavimo inkaras.
Chore pagrindinė veikėja teigia, kad jai ir jos vyrui sekasi geriau. Ši kelis kartus kartojama frazė, regis, yra savęs patvirtinimo bandymas, būdas įtikinti save, kad pasirinkimas likti šalia yra teisingas. Posakis „Lažinuosi, kad viskas, ką turiu“, rodo užsispyrimą palaikyti santykius, net jei tai reiškia, kad reikia paaukoti savo laimę. Vyro „suraukto veido“ vaizdas rodo santykius, paženklintus sunkumų ir įtampos, bet ir abipusio pasiryžimo likti kartu, net jei abu yra nelaimingi, ypač žmona.
Dainos tekstai taip pat kalba apie pagrindinio veikėjo nematomumo ir nereikšmingumo jausmą. Save ji apibūdina kaip „idiotę nupieštu veidu, kampe, užimančią erdvę“, – tai jos jausmo, kad ji yra tik vyro gyvenimo puošmena, metafora. Tačiau kai jis įeina į kambarį, ji jaučiasi mylima, net jei tik trumpam. Šis dvilypumas tarp jausmo, kad esi mylimas, ir nepatenkinamo gyvenimo tikrovės yra dainos esmė. Prisiimdamas nelaimingos priemiesčio namų šeimininkės asmenybę, Mitskis subtiliai kritikuoja socialinius lūkesčius dėl santuokos ir moters laimės, o tai dainai suteikia ironijos.