ILLIT daina „Midnight Fiction“ nukelia klausytoją į kelionę per vaizduotę ir svajingą patirtį, kuri ištinka dienos pabaigoje, kai pasaulis tyli, o protas laisvas klaidžioti. Dainos žodžiai apibūdina jausmą, kai dar nesinori užmigti, nes naktis žada neišpasakytas istorijas ir nuotykius. Menininkas naudoja tapimo paukščiu ir išskridimo metaforą, kuri reiškia laisvės pojūtį ir pabėgimą nuo kasdienybės. Iki taško dydžio susitraukiantys namai ir vėjo giesmė tampa vaizduotės platybės ir nakties tylos žavesio simboliais.
„Midnight Fiction“ choras pabrėžia šių naktinių fantazijų jaudulį ir laukimą. Lova, nors ir maža, tampa neribotos kūrybos ir įnoringų pasakų indu. Pats terminas „Vidurnakčio fantastika“ reiškia istorijas, kurios sukuriamos mintyse naktį, derinant tikrovę su siurrealistika, panašiai kaip fantazija. Menininkas taip pat nurodo įvairius žanrus, tokius kaip paslaptis, apokalipsė, romantinė komedija, nurodydama beribes galimybes, kurias jų vaizduotė gali užburti nakties vienatvėje.
Daina baigiama nenoru pasiekti šios svajonės pabaigos titrus, nurodant norą tęsti istoriją kitą dieną. „Saldžių ir skanių“ istorijų paminėjimas ryte rodo, kad menininkas randa džiaugsmo ir įkvėpimo šiuose naktiniuose žygiuose, kurie skatina jų kūrybiškumą ir suteikia nuolatinių nuotykių pojūtį. „Midnight Fiction“ – tai svajonių galios ir mūsų kuriamų asmeninių pasakojimų šventė, siūlanti laikiną pabėgimą nuo realybės.