Soojino daina „MONA LISA“ brėžia paralelę tarp mįslingo garsiojo paveikslo žavesio ir žmonių emocijų bei santykių sudėtingumo. Dainos tekstuose ne kartą minima Mona Liza – paslapties ir subtilumo simbolis, o tai rodo, kad dainininkė įkūnija šias savybes. Eilutė „Mona Lisa, tu skaitai mano akis“ reiškia gilų, beveik telepatinį ryšį, kai emocijos ir mintys perduodamos be žodžių. Šį ryšį dar labiau pabrėžia frazė „해봐 시각화“, kuri išvertus reiškia „bandyti vizualizuoti“, raginanti klausytoją pamatyti anapus paviršiaus.
Choras su pasikartojančiu „Got you loco-co-co-co“ atspindi svaiginantį dainininko poveikį klausytojui. „Loco“, reiškiančio beprotybę, vartojimas rodo, kad žavesys yra toks galingas, kad veda į beprotybę. Tai sustiprina šviesos ir šešėlio vaizdai, kaip matyti iš „햇살에 갇힌 그림자같이“ (kaip šešėlis, įstrigęs saulės šviesoje) ir „어둠에 잠긴 듯 새어 느뗴 듯 새어 낔“). Šios eilutės rodo dvilypumą, kai dainininkas žavi ir nepagaunamas, pritraukia klausytoją ir lieka nepasiekiamas.
Naujas gyvenimas plunksnos dainos tekstai
Monos Lizos metafora išplečia idėją būti amžina mįsle. Dainos žodžiai „Aš keistas, tu manęs niekada nepažinsi“ ir „닿을수록 더 선명해진 듯 흐려지는 frame“ (kuo arčiau, tuo aiškesnis, bet neryškesnis kadras) išryškina intymumo paradoksą ir paslaptingumą. Dainininkė yra tarsi bangų praryta jūra, talpinanti klausytoją viduje, bet niekada iki galo neatskleidžianti savęs. Tai sukuria amžino susižavėjimo jausmą, panašiai kaip nesenstantis paties Monos Lizos paveikslo žavesys.