Lažinuosi, kad rytoj tu pradėsi manęs ilgėtis
Lažinuosi, kad rytoj rasite būdą
Sakyti man, kad netiesa, kad tu manęs nekenti
Ir aš tau, meile, atleidžiu už tavo kvailumą
Tau visada taip būna, kai man pavydi
Jums visada taip būna, jei aš vėluoju
Bet ko tu vis dar nesupranti
Ar aš myliu tave taip stipriai, kaip niekas kitas
Pažiūrėk į save
Ar nematai, kad esi gražesnė už žvaigždę
Ar nematai, kad esi gražesnė už mėnulį
Tavo meilė yra didžiausia
Tavo meilė yra mano laimė
Klausyk manęs
Gerai atsimink, ką tau pasakysiu
Niekas neturi tavo akių, tavo burnos ar tavo būdo mylėti mane
Niekas, niekas, niekas, niekas
Visiškai niekas
Niekas taip gausiai nepabučiuos mano lūpų kaip tu
Tau visada taip būna, kai man pavydi
Jums visada taip būna, jei aš vėluoju
Bet ko tu vis dar nesupranti
Ar aš myliu tave taip stipriai, kaip niekas kitas
Pažiūrėk į save
Ar nematai, kad esi gražesnė už žvaigždę
Ar nematai, kad esi gražesnė už mėnulį
Tavo meilė yra didžiausia
Tavo meilė yra mano laimė
Klausyk manęs
Gerai atsimink, ką tau pasakysiu
Niekas neturi tavo akių, tavo burnos ar tavo būdo mylėti mane
Niekas, niekas, niekas, niekas
Visiškai niekas
Niekas taip gausiai nepabučiuos mano lūpų kaip tu