Ir pagalvoti, kad dar vakar nešiojau tave ant rankų
Taip greitai, jau 15 metų, negali būti
Prisimenu visą džiaugsmą, kurį man atnešei
Ir pamatyti gražią būtybę, kuria tapai
Tarsi iš viršaus jie man davė per daug
Kaip dovana, kurios nenusipelniau
Tarsi niekada manęs nepaliktum
Norėčiau, kad galėčiau tavęs paprašyti
Prašau, nebeaugk
Ir galbūt tu nežinai, kad aš už tave atsikeliu
Kad kartais, jei tau ko nors trūksta, negaliu užmigti
Kad mane gąsdina, kaip šiandien gyvena pasaulis
Ir mano troškimas yra visada matyti tave palaimintą
Tarsi iš viršaus jie man davė per daug
Kaip dovana, kurios nenusipelniau
Tarsi niekada manęs nepaliktum
Norėčiau, kad galėčiau tavęs paprašyti
Prašau, nebeaugk
Tu visada būsi mano mažasis
Tarsi iš viršaus jie man davė per daug
Kaip dovana, kurios nenusipelniau
Tarsi niekada manęs nepaliktum
Norėčiau, kad galėčiau tavęs paprašyti
Prašau, nebeaugk
Prašau, nebeaugk