Madilyn Mei „Partner In Crime“ gilinasi į emocinės priklausomybės gelmes ir neatsakomos meilės skausmą. Daina prasideda gilios vienatvės jausmu, kai pagrindinis veikėjas jaučiasi izoliuotas, nes nėra savo antrosios pusės. Balsai, kurie palaiko jiems kompaniją, yra tik blaškymas, negalintys užpildyti partnerio paliktos tuštumos. Tai sukuria pagrindą pasakojimui apie stiprų emocinį poreikį, kai pagrindinis veikėjas kvestionuoja savo sveiką protą ir savivertę, jausdamasis kaip anomalija, kai kam taip labai reikia.
Choras, kuriame kartojama eilutė „Aš niekada neturėjau laimėti“, pabrėžia iš anksto nulemtos nesėkmės ir beviltiškumo jausmą. Šis refrenas yra galinga pagrindinio veikėjo vidinės kovos ir atsidavimo savo likimui išraiška. Prašymas, kad jų partneris perimtų kontrolę: „Štai karaliauja, suimk mane“, pabrėžia jų norą atsisakyti savarankiškumo mainais į partnerio buvimo komfortą. Šią dinamiką dar labiau pabrėžia jų burnos susiuvimo metafora, nurodanti norą nutildyti savo balsą ir leisti partneriui vadovauti.
Dainai įsibėgėjus, pagrindinio veikėjo atsidavimas tampa vis akivaizdesnis net ir apleistumo ir gresiančios pražūties akivaizdoje. Eilutės „Aš tuoj mirsiu, tačiau vienintelis dalykas, dėl kurio nerimauju, tai tu“ atskleidžia save naikinantį susirūpinimą jų partneriu, teikiantį pirmenybę jų gerovei, o ne savo išgyvenimui. Suvokimas, kad jie yra tik pėstininkas savo partnerio žaidime, o ne tikras „nusikaltimo partneris“, suteikia tragiško aiškumo jų situacijai. Nepaisant lėtos emocinės mirties, kurią sukelia jų partneris, pagrindinės veikėjos meilė išlieka nepajudinama, įtraukta į persekiojantį refreną „Tu mane lėtai žudai, bet neskubėkite“. Ši skaudi pabaiga klausytojui palieka tragiško grožio pojūtį, nes pagrindinės veikėjos meilė išlieka net neišvengiamos sunaikinimo akivaizdoje.
dievai planuoja dainų tekstai