Sapientdream daina „Past Lives“ gilinasi į reinkarnacijos sampratą ir ilgalaikę meilės prigimtį per skirtingus gyvenimus. Dainos tekstai rodo tikėjimą sielomis, persipynusiomis per įvairias egzistencijas, menininkui išreiškiant pažįstamumo jausmą ir gilų ryšį, kuris peržengia dabartinį gyvenimą. Nuomonė, kad „praėję gyvenimai niekada negalėjo manęs sulaikyti“, reiškia, kad kalbėtojas įveikė ankstesnių gyvenimų apribojimus ir kovas, atrasdamas išsilaisvinimo jausmą dabartyje.
Dainoje pasikartojanti prarastos ir rastos meilės tema sufleruoja apie romantiškus santykius, kurie yra tokie gilūs, kad jaučiasi tarsi atgimę iš praeities patirties. Eilutė „Prarasta meilė mielesnė, kai pagaliau randama“ byloja apie džiaugsmą ir pasitenkinimą, kurį sukelia susijungimas su sielos draugu. Šis susijungimas vaizduojamas kaip lemtas įvykis, kurio buvo laukta daugybę gyvenimų. Menininkės vartojama frazė „Man keisčiausias jausmas – tai ne pirmas kartas“ sustiprina mintį apie meilę, kuri nėra nauja, o greičiau atrasta ir prasmingesnė dėl gilių šaknų.
Daina taip pat paliečia įtampą tarp realybės ir svajonių. „Kartais svajotojai pagaliau pabunda“ gali būti aiškinamas kaip suvokimo ar nušvitimo momentas, kai žmogus suvokia ryšius iš praėjusių gyvenimų. Tačiau prašymas „Nežadink manęs, aš nesapnuoju“ rodo norą išlikti palaimingoje šio gilaus ryšio būsenoje, baiminantis, kad pabudimas gali sutrikdyti magišką patirtį. „Sapientdream“ muzikoje dažnai nagrinėjamos eterinės ir introspektyvios temos, o „Praėję gyvenimai“ liudija apie menininko gebėjimą į savo kūrybą įpinti sudėtingus emocinius pasakojimus.