Naktį žiūriu į ją, juoda suknele
Su tokiais aukštais kulnais, kad dėl jų vaikštau taip gražiai
Jos šypsena tokia švelni, jos akys perlamutrinės
Ir mėnulio šviesa atsispindi jos šilkinėje odoje
Ant jos šilkinės odos
Ir kai paimu jos ranką, bučiuoju jos mielas lūpas
Pasiklystu jo žvilgsnyje, nėra žodžių, kurie galėtų tai paaiškinti.
Jos šypsena tokia švelni, jos akys perlamutrinės
O ant jos šilkinės odos atsispindi Mėnulio šviesa
Ant jos šilkinės odos
Ir ar jūs kada nors matėte
Pasislėpkite saulėje su jūros bangomis
Atėjo naktis
Aš pradedu šį sapną ir neketinu keltis
O ne, ne, ne
Mums