Serani Poji daina „Pipo Pipo“ yra unikalus elektroninių garsų ir emocingų tekstų derinys, perteikiantis nelaimingos meilės jausmus ir kovą išreikšti save. Pasikartojantis žodžio „ピポ“ (Pipo) vartojimas, kuris neturi tiesioginio vertimo, gali būti interpretuojamas kaip elektroninių garsų ar pyptelėjimų onomatopoeinis atvaizdas, nurodantis, kad dainoje vykstantis bendravimas yra robotiškas arba dirbtinis. Tai gali simbolizuoti mechaninius ir kartais netinkamus būdus, kuriais bandome išreikšti sudėtingas žmogaus emocijas.
Visuose dainų tekstuose kalbėtojas mini atsakymą „ピポピポ“ esant įvairioms emocinėms būsenoms, nesvarbu, ar jos liūdnos, laimingos ar niūrios, tai rodo nuoseklų, galbūt automatinį atsaką į gyvenimo pakilimus ir nuosmukius. Dainos tekstai taip pat paliečia jausmų perteikimo sunkumus, kaip matyti iš eilučių apie omletų gaminimą mamai ar keistą kaklaraiščio raštą, kurie atrodo kasdieniškos detalės, kontrastuojančios su kalbėtojo bandomų emocijų gilumu. Daina atspindi esmę, kad reikia tiek daug pasakyti, bet sunku efektyviai bendrauti, ypač kai kalbama apie širdies reikalus.
Dainos choras išreiškia gilų prisirišimą ('ダイ、スキ', reiškiantį 'tu labai patinki') ir atsakomojo atsako troškimą ('アイ、シテ', reiškia 'mylėk mane'). Tačiau daina taip pat kalba apie nelaimingos meilės skausmą, kai kalbėtojo širdis ūžia („ザワザワ“), o ašaros liejasi kaip burbuliukai, o tai rodo nepaprastų emocijų jausmą, kurio kiti negali suvaldyti ar visiškai suprasti. Elektroninis dainos skambesys papildo emocinio bendravimo temą, išryškindamas kontrastą tarp technologijų šaltumo ir žmogiško jausmo šilumos.