Filme „gyvatė (žvaigždės susiduria)“ širdis gilinasi į intensyvų ir dažnai audringą romantiškų santykių prigimtį. Dainos žodžiai piešia ryškų meilės, kuri yra ir aistringa, ir savininkiška, paveikslą, tyrinėjantį troškimo ir kontrolės dvilypumą. Pradinės eilutės „Atsitrauk nuo iš anksto nustatyto kelio“ rodo troškimą pabėgti nuo iš anksto numatytų vaidmenų ar lūkesčių, sudarydamos sąlygas santykiams, kurie nepaiso normų ir ribų.
Pasikartojantys žvaigždžių susidūrimo vaizdai, kai įsimylėjėliai pirmą kartą persipina, sukelia kosminio likimo jausmą ir sprogstančią aistrą. Ši metafora pabrėžia jų sąjungos transformuojančią galią, o tai rodo, kad jų susijungimas yra neišvengiamas ir kataklizminis. Pakartotinis prašymas: „Prašau, nedvejok, tiesiog įkrisk į mane, mano mergaite“, pabrėžia desperatišką emocinio pasidavimo ir intymumo poreikį, kartu užsimenant apie tamsesnį, labiau kontroliuojantį santykių aspektą.
Visoje dainoje juntama įtampa tarp meilės ir turėjimo. Tokios eilutės kaip „Išsiekiu tau į krūtinę, kad ištraukčiau tavo širdį“ ir „Nenoriu, kad ką nors girdėtum“ atskleidžia savininkiškumą, kai artumo troškimas ribojasi su manija. Šį dvilypumą dar labiau pabrėžia menininko primygtinai reikalaujantis išskirtinumo, kaip matyti iš „Jei tavęs nėra su manimi, vadinasi, tu esi vienas“. Daina atspindi meilės sudėtingumą, kai aistros intensyvumas kartais gali ištrinti linijas tarp meilės ir kontrolės, todėl pasakojimas yra įtikinamas ir emociškai įkrautas.