Reneé Rapp „Sniego angelas“ yra aštrus asmeninės kovos ir atsparumo tyrinėjimas, apipintas atšiaurios žiemos ištvermės metafora. Daina prasideda bendros kančios jausmu, nurodant, kad mūsų visų patiriamas skausmas yra universalus. Įvaizdis, kad „išorėje balta, o apačioje raudona“ piešia vaizdą apie žmogų, kuris išoriškai susitvardęs, bet viduje kovoja su intensyviomis emocijomis.
Pakartotinai minima, kad „mano nosies galiukas“ yra ir „degantis“, ir „šaltas“, atspindi paradoksalią dainininkės jausmų prigimtį. Tai fizinis sustingimo pasireiškimas, kai esate priblokštas gyvenimo iššūkių, tačiau vis dar dega noras juos įveikti. Choras, pasiryžęs „išgyventi žiemą“, net jei jis būtų lemtingas, byloja apie pasiryžimą išgyventi metaforišką gyvenimo sunkumų šaltumą. Padaryti „angelą sniege“, kol pasijunta „vertas“, reiškia savęs tobulinimo ar atpirkimo siekį, net ir už didelę asmeninę kainą.
Dainos tiltas pristato pasakojimą apie širdies skausmą ir lengvumą kaltinti kitus dėl mūsų skausmo. Tai taip pat paliečia apgailestavimo temą ir priklausomybės cikliškumą, kai kažkada mylėti dalykai tampa dalykais, kurių nekenčiame. Daina baigiasi neišspręsta įtampa, atspindinčia besitęsiančią kovą ieškant vertės ir ramybės. Dainos tekstai skamba visiems, kurie susidūrė su sunkumais ir ieškojo savyje jėgų, kad galėtų ištverti.