Neilo Diamondo „Soolaimon“ yra daina, kurioje tarsi susilieja dvasingumo, troškimo ir kelionės link išsipildymo elementai. Dainų tekstai yra šiek tiek paslaptingi, kartoja žodį „Soolaimon“, kuris neturi aiškaus apibrėžimo jokia žinoma kalba, o tai rodo, kad tai gali būti paties Diamondo sukurtas terminas arba fonetinė žodžio iš kitos kultūros interpretacija. Šio žodžio kartojimas kartu su ritmine ir melodine dainos struktūra suteikia jai į giesmę panašią savybę, kuri gali būti skirta dvasingumo ar mistiškumo jausmui sužadinti.
Dainoje kalbama apie „mano troškimų Dievą“ ir „mano poreikių valdovą“, nurodant gilų ilgesį ko nors, kas nėra materiali. Tai gali būti interpretuojama kaip prasmės ar aukštesnės galios paieška, kai „moteris, ji šoka dėl saulės“ simbolizuoja žemišką šio troškimo atvaizdą arba galbūt mūzą, įkvepiančią pagrindinę veikėją dvasinei kelionei. Nuorodos į dieną ir naktį rodo gyvenimo užbaigtumą arba ciklą, kai pagrindinis veikėjas ieško vadovavimo ir kelio („Ieškok kelio“) į tai, ką jie suvokia kaip savo namus arba tikrąją vietą visatoje.
„Soolaimon“ naudojami vaizdai yra įtaigi ir turtingi, minima apie jojimą naktį, saulės virsmą diena ir blusos sparnus. Tai gali būti transformacijos, judėjimo ir mažų, bet reikšmingų jėgų, kurios mus veda per gyvenimą, metaforos. Atrodo, kad bendra dainos tema yra ieškojimas ir atradimas, supratimo ir ryšio, kuris yra asmeniškas ir universalus, ieškojimas. Neilo Diamondo muzikoje dažnai nagrinėjamos meilės, ilgesio ir savistabos temos, o „Soolaimon“ tinka šiai tradicijai, o kartu siūlo paslaptingesnį ir pasaulinės įtakos turintį skambesį.