Myleso Smitho daina „Stargazing“ yra nuoširdi odė meilei, kuri jaučiasi nesenstanti ir lemta. Dainos tekstai piešia ryškų laike sustingusios akimirkos vaizdą, panašiai kaip fotografijoje, kur dainininkas, žiūrėdamas į mylimojo akis, jaučia nepaprastą pastovumo ir ryšio pojūtį. Šie vaizdai sudaro pagrindą pasakojimui apie gilaus ryšio, kuris, regis, egzistavo visada, atpažinimą, net jei prireikė laiko jį suvokti.
Choras pabrėžia šio ryšio gilumą su prašymu „imk mano širdį, nesudaužyk jos“ ir „mylėk mane iki kaulų“. Šios eilutės perteikia pažeidžiamumą ir gilų meilės troškimą, kuri yra nepajudinama ir visa apimanti. Pakartotinai sugaišto laiko sąvoka rodo apgailestavimą, kad ši meilė neatpažino anksčiau, bet kartu ir palengvėjimą bei džiaugsmą pagaliau ją atradus. „Žvaigždžių stebėjimo“ metafora simbolizuoja nuostabą ir begales jų santykių galimybes, taip pat sielų persipynimo idėją, nurodant dvasinį ar lemtingą ryšį.
Visoje dainoje pasikartoja realizavimo ir patvirtinimo tema. Eilutės „jie sako, kad tu tai žinai, kai tu tai žinai, o aš žinau“ – atspindi santykių tikrumą ir aiškumą. Daina atspindi sielos draugo, žmogaus, kuris leidžia jaustis gyvam ir pilnai, susirasti esmę. Pakartotinis susilaikymas „visą laiką buvai čia“ pabrėžia mintį, kad ši meilė visada turėjo būti, net jei prireikė laiko, kad ji išsipildytų. „Žvaigždžių stebėjimas“ – tai graži meilės šventė, kuri jaučiasi ir amžina, ir lemta, užfiksuojanti magiją rasti žmogų, kuris jaučiasi kaip namuose.