aš noriu
Kad mano draugai, neįsižeisdami
Palik mane ramybėje
Nes man gėda
Verkti su jais dėl savo kančių
Nors vertinu
Kad jiems rūpi mano skausmas
Manau, kad geriau
Kęsti vienam
Mano žiauri kančia
Turi ateiti iš dangaus
Iš begalybės anapus
Diena, kurios man reikia
Kad nudžiugintų ir paguostų
Noriu visko
Skausmai, kurie man liko
Kad būtų ištrintas
Tai buvo tas, kurį dievinau
Ir vis dėlto mane išdavė
Laiškai, seni paveikslai
Tai dar labiau liūdina mano vienatvę
Nes jie sugrąžina prisiminimus
Laimingų valandų, kurios nebegrįš
Per mano protą
Duok jų priesaikas, jų melą
Man taip buvo visada
Tiesa, bet
Šiandien – išdavystės
Per mano protą
Duok jų priesaikas, jų melą
Man taip buvo visada
Tiesa, bet
Šiandien – išdavystės
Aš noriu savo draugų
Neįsižeisdamas
Kad paliktų mane ramybėje