WILLOW „gyvybės simptomas“ yra gilus savęs atradimo ir dichotomijos tarp paviršutiniško ir giluminio egzistencijos aspektų tyrinėjimas. Dainų tekstai siūlo nulupti savo tapatybės sluoksnius, siekiant atskleisti tikrąjį „aš“, panašią į odą numetančią gyvatę. Ši metafora rodo transformaciją arba atgimimą, temą, kuri skamba visoje dainoje. WILLOW abejoja savo būties esme ir tikrovės prigimtimi, o tai reiškia, kad tai, ką mes dažnai suvokiame, yra tik istorija, kurią pasakojame patys, ir kad čia galima rasti gilesnę tiesą.
Dainos chore pristatoma sąvoka „grožis kaip gyvenimo simptomas“, kurią galima interpretuoti kaip idėją, kad grožis yra natūrali, neatskiriama egzistencijos dalis, dažnai nepastebima gyvenimo chaose. „Turiu apsispręsti“ kartojimas pabrėžia sąmoningo pasirinkimo svarbą to, į ką mes sutelkiame dėmesį – ar pasilikti ties „žemesniais dalykais“, ar ieškoti grožio, kurį siūlo gyvenimas. Daina taip pat paliečia žmogaus polinkį laukti, kol skausmas paskatins pokyčius, o tai rodo, kad reikia aktyviai siekti augimo ir gijimo.
Vaizdai, kaip vėžlys keliauja į vandenyną, nepaisant plėšrūnų grėsmės, simbolizuoja pavojingą gyvenimo kelionę ir įgimtą norą išgyventi ir pasiekti tikslą. WILLOW dainų tekstai kviečia klausytojus susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir jo sudėtingumo supratimo bei suvokimo svarbą. Daina – tai kvietimas atpažinti grožį gyvenime, net kai jį temdo kančia, ir sąmoningai rinktis, kaip suvokti mus supantį pasaulį ir į jį reaguoti.