Hozier daina „Talk“ – tai gausus lyrinių nuorodų gobelenas, persipynęs su troškimų, mitų ir žmogaus būsenos temomis. Daina labai remiasi graikų mitu apie Orfėją ir Euridikę, naudojant ją kaip metaforą, kad būtų galima ištirti dainininko jausmų intensyvumą ir to, kiek jis norėtų meilės. Dainos tekstai rodo gilų troškimą būti viskuo savo meilės objektu, įkūnijantį ir gilų sielvartą, ir didžiausią atleidimą, randamą mitologinėje pasakoje.
Pasakojamasis dainos balsas išreiškia norą būti „balsu, kuris ragino Orfėją“, išryškindamas norą būti vadovaujančia jėga net ir tragedijos akivaizdoje. „Nepasirinktos vilties sielvarto“ paminėjimas ir „siaubingas bhakto poreikis“ atspindi didžiules emocijas, kurios gali paskatinti žmogaus veiksmus. Hozier panaudojo šias mitologines nuorodas, kad dainos meilės vaizdavimas pakylėtų iki epinio masto, o tai rodo, kad jausmai yra tokie pat galingi ir nesenstantys, kaip ir pačių dievų istorijos.
Tačiau dainų tekstuose jaučiamas ir santūrumas, nes dainininkas prisipažįsta cenzūravęs savo žodžius, bijodamas atskleisti savo vaizduotės ir noro gilumą. Ši įtampa tarp išraiškos ir santūrumo prideda dainai sudėtingumo, nes kalba apie visuotinį žmogaus ilgesio ir pažeidžiamumo baimę, kuri dažnai ją lydi. „Pokalbis“ – tai poetinis žmogaus širdies tyrinėjimas, vykstantis senovės mitų fone, rezonuojantis su paties klausytojo meilės ir troškimo išgyvenimais.