Dominic Fike daina „THICKRICK“ gilinasi į pažeidžiamumo sudėtingumą ir fasadus, kuriuos žmonės dažnai deda norėdami apsisaugoti. Pasikartojantis tatuiruočių paminėjimas yra šių fasadų metafora – matomi žymenys, galintys rodyti tvirtumą ar atsparumą, bet galiausiai neapsaugoti nuo emocinio skausmo ar apgaulės. Fike pabrėžia, kad nepaisant šių išorinių simbolių, jis ir jo partneris gali būti apgaudinėjami ir meluojami, o tai pabrėžia bendrą žmogaus pažeidžiamumo patirtį.
Dainų tekstai taip pat nagrinėja regresijos į vaikišką elgesį, kai susiduriama su emociniu stresu, temą. Fike'as prisipažįsta, kad būdamas įspraustas į kampą, elgiasi kaip vaikas, o tai taip pat reiškia savo partneriui. Šis spaudimo grįžimo į nekaltesnę, galbūt mažiau racionalią būseną pripažinimas pabrėžia idėją, kad kiekvienas turi silpnumo akimirkų, nepaisant to, kaip jis save pristato išoriškai. „Žinau, kaip tu jautiesi“ kartojimas padeda sukurti empatijos ir abipusio supratimo jausmą, o tai rodo, kad šie pažeidžiamumai nėra unikalūs, o veikiau bendra žmonių santykių gija.
Be to, daina paliečia kritimo neišvengiamybę – tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme. Frazė „du keliai, bet kurią minutę, kai galime nukristi ant jų“ rodo pasirengimą pasiduoti emociniam svoriui, sustiprindama mintį, kad niekas nėra apsaugotas nuo gyvenimo iššūkių. Ši eilutė apima pagrindinę dainos žinią: kad nepaisant visų mūsų pastangų pasirodyti stiprūs ir nepalaužiami, visi esame linkę į silpnumo akimirkas ir turime pripažinti bei priimti šią savo žmogiškumo dalį.