Aš tai prisiminsiu
Dubline per liūtį
Ir vasarą sėdėti ilgoje žolėje
Šilumos palaikymas
Aš tai prisiminsiu
Kiekvieną neramią naktį
Tada buvome tokie jauni
Manėme, kad viskas, ką galėjome padaryti, buvo teisinga
Tada mes persikėlėme, pavogti iš mūsų akių
Ir man buvo įdomu, kur tu nuėjai
Pasakyk man
Kada užgeso šviesa?
Tu pakilsi
Jūs grįšite
Feniksas nuo liepsnos
Jūs išmoksite
Tu pakilsi
Jūs grįšite
Būti tuo, kuo esi
Kitos Trojos nėra
Kad tu degtum
Ir aš niekada nenorėjau tavęs įskaudinti
Prisiekiu, kad neturėjau omenyje tų dalykų, kuriuos sakiau
Niekada nenorėjau tau to padaryti
Kitą kartą palaikysiu rankas prie savęs
O, ar ji tave myli?
Ką tu nori veikti?
Ar jai tavęs reikia kaip man?
Ar tu ją myli?
Ar ji tau gera?
Ar ji laiko tave taip, kaip aš?
ar tu nori manęs?
Ar turėčiau išeiti?
Žinau, kad tu visada man sakai, kad mane myli
Bet tik kartais pagalvoju, ar turėčiau tikėti
O, aš tave myliu
Dieve, aš tave myliu
Aš už tave nužudyčiau drakoną
aš mirsiu
Bet aš pakilsiu
Ir aš grįšiu
Feniksas nuo liepsnos
aš išmokau
aš pakilsiu
Ir pamatysi, kaip aš grįšiu
Būti tuo, kuo esu
Kitos Trojos nėra
Kad aš sudeginčiau
Ir jūs turėjote palikti šviesą įjungtą
Turėjai palikti įjungtą šviesą
Tada aš nebūčiau bandęs ir tu niekada nebūtum sužinojęs
Ir nebūčiau tavęs traukęs tvirčiau
Ne, nebūčiau tavęs prisitraukęs
Nebūčiau rėkęs: Ne, negaliu tavęs paleisti
Jei durys nebuvo uždarytos
Ne, nebūčiau tavęs traukęs prie savęs
Ne, nebūčiau bučiavęs tavo veido
Tu nebūtum maldusi, kad tave apkabinčiau
Jei mes iš pradžių ten nebūtume buvę
O, bet aš žinau, kad tu norėjai, kad būčiau ten
Oi, oi, oi
Kiekvienas tavo žvilgsnis man tai pasakė
Bet jūs turėjote palikti šviesą įjungtą
Turėjai palikti įjungtą šviesą
Ir liepsnos užgeso
Bet tu vis tiek spjaudiesi ugnimi
Nesvarbu, ką sakai
Tu vis tiek melagis
Tu vis tiek melagis
Tu vis tiek melagis