Harry Styleso „Du vaiduokliai“ yra aštrus apmąstymas apie praeities santykių likučius ir tapatybės transformaciją, kuri įvyksta po išsiskyrimo. Dainos tekstai piešia ryškų dviejų žmonių, kurie taip pasikeitė, kad nebeatpažįsta nei savęs, nei vienas kito, paveikslą, metaforiškai tapdami savo buvusio savęs „vaiduokliais“. Dainos vaizdas „tos pačios lūpos raudonos, tos pačios akys mėlynos“ rodo pažįstamumą, tačiau iš esmės pripažįstama, kad pasikeitė dalyvaujančių žmonių esmė. Nuoroda į „dar porą tatuiruočių“ galėtų simbolizuoti naujus potyrius ir pokyčius, įvykusius laikui bėgant, ženklinančius asmenų kūnus ir kartu jų gyvenimą.
Choras „Mes tik du vaiduokliai, stovintys jūsų ir manęs vietoje“ atspindi susvetimėjimo esmę ir jausmą, kad esame atitrūkę nuo kadaise intymaus ryšio. Dainos atmosfera persmelkta nostalgijos ir pastangų prisiminti jausmą, kai esi gyvas ir įsimylėjęs, kaip rodo pasikartojanti eilutė „Bandymas prisiminti, kaip jaučiasi plakus širdis“. Tai rodo gilų praeities ilgesį ir emocinį intensyvumą, kuris kadaise buvo. „Šaldytuvo šviesa“ ir „mėnulio šokiai“ yra įkvepiančios scenos, sukuriančios niūrią nuotaiką, išryškinančios tylias, intymias akimirkas, kuriomis pora anksčiau dalijosi, o dabar tik prisiminimai.
Harry Stylesas, žinomas dėl savo jausmingo dainų kūrimo ir išskirtinio balso, pristato „Du vaiduoklius“ su savistabos ir pažeidžiamumo jausmu. Dainos instrumentai leidžia dainos žodžiams užimti pagrindinę vietą ir kviečia klausytojus apmąstyti savo prarastos meilės ir savęs evoliucijos patirtį. „Du vaiduokliai“ rezonuoja su visais, kurie pajuto saldų akį žvelgdami į santykius, kurie neatšaukiamai pasikeitė ir paliko tik buvusių atgarsių.