Matau tave mažiau nei norėčiau, galvoju apie tave daugiau nei turėčiau
Sakiau, kad tave jau pamiršau (sakiau, kad jau pamiršau), bet net netikiu tuo melu
Dienas leidžiu spoksodama į lubas, tirpstu tarp tavo iliuzijų
Ir iš viso to, kas galėjo būti, nusprendžiau būti tavo
Pasakyk man, kodėl, jei mes buvome skirti vienas kitam
Kaip planuojate pamiršti savo gyvenimo meilę?
Mes praleidome valandas kalbėdami nieko nekalbėdami
Tikiu, kad praeitame gyvenime buvome kartu
Jei užmigome, sapnuose turėjome vienas kitą
Ir mes jau turėjome ateities projektą kartu
Noriu nupjauti rankas, net jei galėčiau mirti
Nes aš jų nekenčiu
Nes jie tave paleido
Nes jie tave paleido
Ir taip, aš einu per tavo mintis, net jei tai tik kartą per metus
Nedvejok mane apkabink, aš tavęs pasiilgau
Pasakyk man, kodėl, jei mes buvome skirti vienas kitam
Kaip planuojate pamiršti savo gyvenimo meilę?
Mes praleidome valandas kalbėdami nieko nekalbėdami
Ir aš tikiu, kad praeitame gyvenime buvome kartu
Jei užmigome, sapnuose turėjome vienas kitą
Ir mes jau turėjome ateities projektą kartu
Noriu nupjauti rankas, net jei galėčiau mirti
Nes aš jų nekenčiu
Nes jie tave paleido
Rankos, kam man jų reikia? Jei negaliu tavęs liesti
Duok man ranką, mieloji, nes tavo atmintis mane žudo
Rankos, kam man jų reikia? Jei negaliu tavęs liesti
Nuo tiek daug per tave, mano rankos jau turi raumenų atmintį
Rankos, kam man jų reikia? Jei negaliu tavęs liesti
Jei tavęs neliesiu, išprotėsiu ir vienos nakties beprotybės neužteks
Rankos, kam man jų reikia? Jei negaliu tavęs liesti
Jei mano rankos turėtų akis, jos nenustotų verkti
Mano rankų nebėra, rankos nebenaudingos
Kam man jie reikalingi? Nebenoriu jų