Miesto merginos, atrodo, anksti sužino
Kaip atidaryti duris su šypsena
Turtingas senukas ir jai nereikės jaudintis
Ji apsirengs nėriniais ir atrodys stilingai
Vėlų vakarą didelis senas namas tampa vienišas
Manau, kad kiekviena prieglobsčio forma turi savo kainą
Ir jai plyšta širdis pagalvojus, kad jos meilė yra tik
Padovanota žmogui, kurio rankos šaltos kaip ledas
Taigi ji jam sako, kad turi išeiti vakare
Paguosti seną draugą, kuris jaučiasi nusiminęs
Bet jis žino, kur ji eina, nes ji išeina
Ji eina į apgavikišką miesto pusę
Jūs negalite paslėpti savo melagingų akių
Ir tavo šypsena yra plona maskuotė
Maniau, kad dabar tu suprasi
Nėra jokio būdo paslėpti melagingų akių
Kitoje miesto pusėje laukia berniukas
Ugningomis akimis ir svajonėmis niekas negalėtų pavogti
Ji važiuoja per naktį laukdama
Nes jis verčia ją jaustis taip, kaip ji jautėsi anksčiau
Ji puola jam į rankas, jie krenta kartu
Ji šnabžda, kad tai tik trumpam
Ji prisiekia, kad netrukus sugrįš visam laikui
Ji atsitraukia ir palieka jį su šypsena
Jūs negalite paslėpti savo melagingų akių
Ir tavo šypsena yra plona maskuotė
Maniau, kad dabar tu suprasi
Dabar nėra būdo paslėpti melagingų akių
Ji atsistoja ir įsilieja stiprų
Ir žiūri į žvaigždes danguje
Dar viena naktis bus ilga
Ji piešia šešėlį ir palenkusi galvą verkia
Ji stebisi, kaip taip išprotėjo
Ji galvoja apie berniuką, kurį pažinojo mokykloje
Ar ji pavargo, ar tiesiog tingėjo?
Ji taip toli, kad jaučiasi kaip kvailė
O mano, tu tikrai žinai, kaip sutvarkyti reikalus
Taip gerai, taip kruopščiai sukūrei
Ar ne juokinga, kaip jūsų naujas gyvenimas nepakeitė dalykų?
Tu vis dar ta pati sena mergina, kokia buvai
Jūs negalite paslėpti savo melagingų akių
Ir tavo šypsena yra plona maskuotė
Maniau, kad dabar tu suprasi
Nėra jokio būdo paslėpti melagingų akių
Nėra jokio būdo paslėpti melagingų akių
Mieloji, tu negali paslėpti savo melagingų akių