De La Ghetto daina „Putipuerca“ yra provokuojantis ir prieštaringas kūrinys, kuriame gilinamasi į pasileidimą ir visuomenės vertinimą. Sąvoka „putipuerca“ yra menkinantis slengas, vartojamas apibūdinti moterį, kuri suvokiama kaip pasileidusia. Dainos žodžiai ne kartą pabrėžia šią etiketę, pabrėždami, kaip ši moteris yra žinoma dėl savo seksualinio elgesio tiek savo bendruomenėje, tiek už jos ribų.
Dainoje dalyvauja keli atlikėjai, kurių kiekvienas pateikia eilėraščius, kurie toliau tyrinėja moters reputaciją ir jų pačių bendravimą su ja. Dainos tekstai yra aiškūs ir objektyvizuoja moterį, sutelkiant dėmesį į jos seksualinį prieinamumą ir malonumą, kurį ji teikia vyrams. Šį vaizdavimą sustiprina pasikartojantis ir patrauklus choras, pabrėžiantis moters palaidumą kaip išskirtinę savybę.
Kultūriniu požiūriu „Putipuerca“ atspindi platesnę reggaetono ir miesto muzikos tendenciją, kur moterys dažnai vaizduojamos hiperseksualizuotu būdu. Dainos kalba ir vaizdai yra neapdoroti ir nefiltruoti, siekiant šokiruoti ir pralinksminti publiką. Tačiau tai taip pat kelia svarbių klausimų apie lyčių dinamiką, pagarbą ir tokio vaizdavimo įtaką visuomenės požiūriui į moteris. Nors kūrinys gali būti populiarus dėl savo ritmo ir drąsos, jis taip pat yra ryškus priminimas apie nuolatines misoginijos ir objektyvavimo problemas muzikoje ir žiniasklaidoje.