Yoshiki daina „Red Swan“, kurioje groja HYDE, yra jaudinantis kūrinys, kuriame susipina baimės, apgaulės ir transcendencijos temos. Pradinėse eilutėse nupieštas ryškus raudonos nakties paveikslas, metafora kažko gražaus, bet grėsmingo. Skatinimas slėpti savo baimę ir galimybė meluoti suteikia pabėgimo ir žmogaus emocijų sudėtingumo toną. „Mano brangusis“ naudojimas dainai suteikia asmeninio ir intymaus sluoksnio, siūlydamas tiesioginį kreipimąsi į klausytoją arba konkretų asmenį dainininko gyvenime.
Pasikartojantys „puolusio angelo“ vaizdai, kuriuos nunešė laiko vėjai, rodo nekaltumo ar malonės praradimą, tačiau jaučiamas šio likimo priėmimas ir netgi apkabinimas. Angeliška figūra, nors ir puolusi, vis dar siekia pasiekti dangų, simbolizuojanti žmogaus troškimą įveikti nesėkmes ir apribojimus. Choras, šaukdamasis į deivės apkabinimą ir amžinybę, sukelia ilgesį kažko už mirtingosios srities, galbūt prasmės ar išganymo ieškojimo. Dainos tekstai svyruoja tarp abejonių dėl tikrovės („Kas yra melas? Kas yra tiesa?“) ir ryžto pasinaudoti gyvenimo grožiu, kurį reprezentuoja rožių griebimo sparnais metafora.
Dainos išvadoje pakartojamos baimės ir apgaulės temos, bet taip pat užsimenama apie sprendimą. „Mes nuskrisime“ ir „Mes rasime kelią“ kartojimas perteikia vilties ir atsparumo žinią. Paskutinis amžinybės apkabinimas kartu su fraze „Skrisk į dangų“ rodo transcendentinę kelionę arba transformaciją. „Raudonoji gulbė“ yra ne tik daina, bet ir pasakojimas apie kovą, priėmimą ir siekį kažko didesnio už save patį. Visa tai sukurta eteriškos ir dramatiškos muzikinės kompozicijos, dėl kurios garsėja Yoshiki, fonas.