Grupo Logos daina „Salmos 127“ įkvėpimo semiasi iš Biblijos 127 psalmės, kurioje pabrėžiamas žmogaus pastangų be Dievo įsikišimo beprasmiškumas. Dainos tekstai aštriai išreiškia mintį, kad jei Viešpats nestato žmogaus gyvenimo, tai bus panašu į statybą ant nestabilaus pagrindo. Ši metafora pabrėžia trumpalaikį ir trapų gyvenimo, kuriamo be dvasinio pagrindo, prigimtį. Daina piešia ryškų neramumų kamuojamo ir ramybės neturinčio gyvenimo paveikslą, simbolizuojantį tuštumą ir tikslo stoką, atsirandančią gyvenant be ryšio su Jėzumi.
Priešingai, daina persikelia į viltingą ir pakilią toną, kai kalba apie Kristaus pastatytą gyvenimą. Čia dainų tekstai toks gyvenimas apibūdinamas kaip veidrodis, atspindintis Dievo meilę pasauliui. Šie vaizdai rodo, kad tikėjimu ir dieviškąja meile grįstas gyvenimas yra ne tik stabilus, bet ir spinduliuojantis, skleidžiantis ramybę ir džiaugsmą kitiems. Daina pabrėžia perkeičiančią Kristaus meilės galią, kuri atneša gilią, ilgalaikę ramybę širdyje. Šis virsmas dar labiau iliustruojamas atleidimo, atgailos ir šlovinimo temomis, rodančiomis atnaujintą ryšį su Dievu.
Pasikartojantis raginimas „teisk Kristui statyti“ pabrėžia pagrindinę dainos žinią: pasidavimas dieviškam vadovavimui veda į naują, pilnavertį gyvenimą. „nascerá“ (gims) kartojimas dainos pabaigoje sustiprina atgimimo ir atsinaujinimo idėją. Šis naujas gyvenimas vaizduojamas kaip gyvybingas ir kupinas tikslo, smarkiai kontrastuojantis su anksčiau aprašyta tuštuma. Savo dainų tekstais „Salmos 127“ skatina klausytojus pasitikėti Kristaus gebėjimu sukurti prasmingą ir ilgalaikį gyvenimą, kupiną meilės, ramybės ir dvasinės pilnatvės.