Spalvos

Akimirka, kuri, regis, keičia net mane patį ir pasaulį
Visada šalia manęs

Su nusivylimu, kurio negalima paslėpti
Žiūriu į save stovintį vietoje



Nors dvejoja, nerimauja, gailisi
Gerai apsispręsti
Vieną žodį, kurį man davei, sumaištis dingsta

Šviesa švietė į tuščią mano kambarį



Didžiulis dangus, į kurį pažvelgiau aukštyn, tampa skaidriai mėlynas
Nusprendžiau atidaryti uždarytą langą
Akimirka, kuri, regis, keičia net mane patį ir pasaulį
Visada šalia manęs



Neišsipildžiusioje kasdienybėje
Ieškome atsakymo, kuris turėtų būti ten

Vienišas ryto saulėje, pasisukęs link švelnaus balso

Akinančioje saulės šviesoje staiga nusišypsai
Uždarytas langas tarsi atsidaro

Egzistencija, kuri, regis, keičia net mane patį ir pasaulį
Yra tiesiai priešais mane
Didžiulis dangus, į kurį pažvelgiau aukštyn, tampa skaidriai mėlynas
Nusprendžiau atidaryti uždarytą langą

Akimirka, kuri, regis, keičia net mane patį ir pasaulį
Jaučiu tai dabar, čia pat
Ištieskite abi rankas link šviesos

Dangaus spalva, kuri pučia per mano širdį, kvapnus vėjas